Krepšinio aistros rotušės aikštėje – FOTOPARODA

Senojoje Kauno Rotušėje veikia fotoparoda “Krepšinio aistros”.

Rotušės aikštės verslininkai – „Medžiotojų užeigos“, „Skliauto“, „Sadutės“ ir „Anties“ restoranai žiūrovams įrengė aikštėje 2000 vietų prie staliukų. Vakarais gausiai rinkosi ir stovintys krepšinio mėgėjai. Tiesioginį FIBA TV vaizdą transliuojančiame 32 kv. m. ploto ekrane Rotušės aikštėje kauniečiaistebėjo krepšinio rungtynes nuo rugpjūčio 31 iki rugsėjo 18 dienos.

Priešais ekraną įrengta scena, kurioje koncertavo žinomi ir mėgstami atlikėjai: Kauno bigbendas ir solistai;  Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“ bei šokėjos; Lietuvos šlagerių karalius Ovidijus Vyšniauskas; Tango maestro Eduardas Gimenesas. Su žiūrovais bendravo Andrius Žiūrauskas – aktorius ir režisierius. Laisvu nuo žaidynių transliavimo metu ekrane buvo rodomi video filmai apie Kauną, Lietuvą ir krepšinį.

Rotušės aikštėje tokio masto krepšinio šventės dar nebūta: didžiausias ligi šiol ekranas, didžiausias sirgalių skaičius, intensyvi kultūrinė programa. Matėme ne tik tiesioginę transliaciją, bet ir patys buvome matomi bei „transliuojami“ pasauliui.  Rotušės aikštės draugija didžiuojasi ne tik Lietuvos krepšininkais, bet ir sirgaliais.

Rotušės aikštėje išsiskleidusias emocijas įamžinti fotoparodoje sumanė Kauno ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius. Nepakartojamas krepšinio aistrų bei renginio užkulisių akimirkas „sugavo“ 5 fotografai: Andrius Aleksandravičius – „Kauno diena”, Modestas Patašius – „Lietuvos rytas”, Viktoras Veberis, Kastytis Laužadis ir Ričardas Mačiulaitis. Parodos ekspoziciją parengė dailininkas Augustas Ramonas.

Parodos rėmėjai: Ričardas Mačiulaitis, Ąžuolas Gaižutis, Algirdas Ramanauskas, Gintaras Davidonis.

Rotušės gimtadienis

Rotušės aikštės draugija kviečia kauniečius ir miesto svečius į koncertą 2011-07-28, 20:00 val.

Draugija kreipėsi į Merą dėl Rotušės aikštės perspektyvų

Draugija parengė ir įteikė Merui raštą apibendrinantį 2011-06-29 Konferencijoje keltus klausimus.

Kauno miesto savivaldybės Merui                      2011-07-12 Nr. 10-02
Dėl Rotušės aikštės perspektyvų

Daugelį metų aikštėje dirbantys verslininkai, specialistai, įstaigų darbuotojai, muziejų ir bažnyčių atstovai prieš dvejus metus susibūrė į „Rotušės aikštės draugiją“ ir kartu bando inicijuoti aktualių senamiesčio problemų sprendimą– siekia didinti aikštės patrauklumą kauniečiams ir miesto svečiams, saugumą ir tvarką aikštėje. Senamiestis yra kiekvieno Europos miesto veidas, o senosios Rotušės aikštės yra miestelėnų ir svečių traukos centru kiekviename senamiestyje.

Draugija bendradarbiauja su Kauno miesto savivaldybės administracija tradicinių renginių organizavime Rotušės aikštėje, taip pat naujai kuriamose autentiškose miesto šventėse: Kauno miesto globėjo Šv. Mikalojaus dienos, Kalėdų eglutės įžiebimo, senovinio vaško lydymo ir kt. ceremonijose.

Naudodamiesi maloniu vicemero Povilo Mačiulio kvietimu, išreikštu Draugijos ir savivaldybės tarnybų atstovų konferencijoje  š.m. birželio 29 d. kreipiamės į miesto Merą dėl Rotušės aikštės perspektyvų. Draugijos nuomone, prieš kelis dešimtmečius įrengta aikštės infrastruktūra atitarnavo. Tarnavimo laiką bebaigia ne tik paviršiuje matoma aikštės danga, medžiai, suolai bei šiukšliadėžės, bet ir po grindiniu esančios komunikacijos, vamzdynai, elektros įvadai.
Pagrindinis rūpestis – tai konceptualaus aikštės projektavimo ir regeneravimo poreikis.  Perspektyviniame aikštės projekte atsispindėtų aikštės vizija, paskirtis, šiuolaikinių realijų ir problemų sprendimas.
Kaip pavyzdys – aktualios transporto eismo ir parkavimo problemos. Norime, kad aikštė būtų patogiai pasiekiama automobiliais, tačiau prioritetas šioje aikštėje turėtų būti skirtas pėstiesiems. Greta specialistų parengtos eismo ir parkavimo koncepcijos, būtini aikštės zonavimo, skulptūrų, fontanų ir mažosios architektūros formų bei informacinių stendų išdėstymo, želdinių atnaujinimo ir išdėstymo, laikinų sezoninių statinių išdėstymo projektai, miesto renginių scenų ir koncertinės įrangos išdėstymo projektai. Visi projektai, tikimės, bus aptarti su miesto visuomene.
                    Atsakingai žiūrint į ateitį, reikia pradėti  kompleksišką urbanistinį Rotušės aikštės planavimą, nes projektavimas truks keletą metų, o ir rekonstrukcijos darbai truks ne mažiau.  (Vilnius rotušės aikštę jau atrestauravo 2007 metais).
                   Prašome gerbiamą Merą Rotušės aikštės projektavimo koncepcijos rengimą pavesti profesionalams architektams. Tokią koncepciją galėtų parengti Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius, arba  „Kauno architektų urbanistų ekspertų taryba“, arba savivaldybės urbanistikos skyrius. Ši koncepcija būtu pagrindu išsamiam projektavimui, tolimesniems organizaciniams darbams ir finansavimo šaltinių paieškai.
Draugija yra aktyvus šios urbanistinės erdvės dalyvis ir pageidauja dalyvauti projekto rengime konsultuodama projektuotojus, kaip socialinis partneris. Draugijos nariai pageidauja būti informuojami apie miesto investicijų plėtros Kauno senamiestyje kryptis ir dalyvauti šiose investicijose kaip partneriai, užsakovai arba vykdytojai.
Greta šiame laiške išdėstyto ilgalaikio kompleksiško planavimo poreikio, pridedame ir spręstinų problemų sąrašą. Rotušės aikštės draugija tikisi miesto tarybos pritarimo Draugijos keliamai aikštės tvarkymo iniciatyvai, nes praėjus keturiasdešimčiai metų nuo  tuometinio aikštės plano patvirtinimo, žymiai pasikeitė urbanistinė aikštės ir miesto aplinka.

Rotušės aikštės draugijos nariai:
Pasirašė 19 asmenų – aikštėje ir greta išsidėsčiusių įstaigų bei įmonių vadovai ir savininkai.

Rotušės aikštės draugijos kreipimosi į miesto Merą priedas Nr.1                                    

Būtini problemų sprendimai iki projektavimo

Draugija atkreipia dėmesį šias problemas:
1.         Parkavimas aikštės viduje. Nėra aišku, ar jis leidžiamas, ar draudžiamas, -  Rotušėje ir aikštėje nuolat vyksta šventiniai renginiai nuo santuokų iki tarptautinių vizitų,  automobiliai beveik kasdien parkuojami priešais Rotušę, o horizontalaus parkavimo vietų ženklinimo šioje erdvėje iš viso nėra. Nors aikštės apkrovimas netolygus įvairu paros ar metų laiku, pastaraisiais metais didėja laiko tarpai, kuomet aikštės gatvelių perimetras tankiai apjuosiamas automobiliais trimis eilėmis, o rytinėje dalyje ir keturiomis. Nėra parkavimo žymėjimo vidinėje aikštės dalyje, nors jis reikalingas. Draugija neturi informacijos apie dabartinės aikštės grindinio dangos atsparumą transporto eismui ir parkavimui, todėl negali rekomenduoti jokių sprendimų. Aišku, kad parkavimas aikštės viduryje vyksta ir atrodo esąs būtinas miestui ir/arba miestiečiams iškilmingų progų, santuokų  bei kalendorinių švenčių procesams, tačiau kyla poreikis paskirti nuolat budintį reguliuotoją, net jei parkavimo zonos galiausiai būtų sužymėtos.
2.      Parkavimas aikštę juosiančios gatvės perimetre. Dabar leidžiamas išilginis automobilių parkavimas artimiausiame pastatų fasadams perimetre trukdo aikštėje veikiančių įmonių ir įstaigų lankytojams.
3.      Sunkiojo transporto eismo reguliavimas. Jis ženklais draudžiamas, tačiau beveik kasdien važiuoja specialusis aptarnaujantis bei sunkiasvoris tiekėjų transportas. Didelių scenų konstrukcijas atgabenantis transportas dažnai viršija ženkluose nurodytą leistą transporto svorį ir  deformuoja aikštės grindinį.
4.      Aikštės ir gatvės dangos priežiūra. Didelis aikštės dangos plotas yra banguotas, dalis aikštės ir gatvių požeminių komunikacijų dangčių susidėvėję, kiauri.
5.      Medžių aikštėje priežiūra. Dalis medžių yra peraugę, kai kurie audros metu gali būti pavojingi žmonėms automobiliams ir pastatams. Nepakankamai prižiūrėti ir plačiai išvešėję medžių lapijos kupolai užstoja architektūros paminklus –  jie matomi tik atsitiktinėse properšose.
6.      Suolų medinių dalių remontas – suolai daugelį metų neprižiūrėti, sutrūniję. Reikalingas einamasis ir kasmetinis remontas. Šalia suolų statomi automobiliai.
7.      Scenų masiniams renginiams statymas. Rotušės aikštės draugija nuolat pasisako, kad  aikštėje reikėtų daugiau renginių.  Tačiau gigantiškų scenų statybų įvairiose aikštės vietose rekomenduoja vengti. Reikėtų numatyti pastovias scenų ir ekranų statymo vietas.
8.      Nesaugus pėsčiųjų (ypač turistų) vaikščiojimas į rotušės aikštę Jakšto ir Aleksoto gatvėmis dėl intensyvaus eismo ir siaurų neremontuotų šaligatvių bei pastatų fasadų.

Kauno diena : Rotušės aikštės draugija – rezultatas 5:0

Miesto vadovus ir valdininkus į konferenciją dėl aikštės ateities pakvietusi Draugija apšmeižta “Kauno dienos” pirmame puslapyje: Neva draugijos vardu kalba K. Ignatavičius ir neegzistuojantis asmuo Audrius Staramonis. Toks tekstas nebuvo pasakytas. Greta melagingos informacijos keliamos prielaidos apie nesamas kolektyvines Draugijos užmačias ir galbūt proteguojamus kažkieno privačius verslinius interesus Maironio garbės sąskaita.

Publikacijos tekste raudonai pažymėtos tikrovės neatitinkančios teksto dalys, kurių melagingumą galima įrodyti remiantis Draugijos turimu garso įrašu.

2011-06-30, 07:12

Maironiui – per daug garbės Rotušės aikštėje

Kauniečiai turbūt nežino, kad viena opiausių Senamiesčio problemų yra neva Rotušės aikštės vaizdą darkantys du paminklai – Maironiui ir Motiejui Valančiui. Visuomeninei Rotušės aikštės draugijai tai akivaizdu.

Paminklus pavadino klaida

Rotušės aikštės sutvarkyti bandančiai draugijai užkliuvo, jos narių manymu, per daug vietos aikštėje užimantys iškilūs visuomenės veikėjai Jonas Mačiulis-Maironis ir M.Valančius.

Kauno civilinės metrikacijos biuro vedėjo Kęstučio Ignatavičiaus įsitikinimu, čia pastatyti paminklai – kadaise juos čia įkurdinti leidusių valdininkų klaida. “Reikėjo gerai apgalvoti vietą, o ne statyti bet kur. Šie paminklai atima dalį aikštės”, – kalbėjo K.Ignatavičius apie Rotušės aikštės pakraščiuose skulptūromis įamžintus du lietuvių literatūros klasikus, dvasininkus, visą gyvenimą paskyrusius Lietuvai.

Tiek atminimo ženklų nevertas

Rotušės aikštės dailininku draugijos pristatomo Audriaus Staramonio įsitikinimu, neprotinga 300 metrų spinduliu išdėstyti net tris įamžinimo vietas vienam asmeniui, tegu ir labai gerbiamam.

A.Staramonis turėjo galvoje ne Austrijos sostinę Vieną, kurioje atminimo ženklų Wolfgangui Amadeus Mozartui galima rasti ir kas 20 metrų, bet Kauną ir Maironį.

Trimis įamžinimo vietomis laikoma pati Maironio skulptūra, paminklas “Kristus” Maironiui atminti jo muziejaus sodelyje ir bareljefas su antkapine lenta prie Kauno arkikatedros bazilikos, kurios kriptoje palaidotas klasikas.

“Ši asmenybė man labai imponuoja, tačiau kam reikia į vieną vietą sugrūsti tiek paminklų vienam Maironiui?” – nuomonę dėstė A.Staramonis.

Vieta skulptūrai – kieme

Pertvarkų iniciatoriai aikštės pakraštyje stovinčią Maironio skulptūrą siūlo iškelti į jo memorialinio muziejaus kiemą. Draugijos manymu, rakinamas muziejaus sodelis – pati geriausia vieta pagerbti kunigą ir poetą, kūrusį tarpukario Kauną ir Lietuvą, kvietusį aukotis visuomenės idealams ir dirbti tautos labui.

Bareljefas, Rotušės aikštės draugijos nuomone, galėtų likti senojoje vietoje – prie Arkikatedros bazilikos.

Kaip, iškėlus Maironio skulptūrą, būtų galima panaudoti atokią Rotušės aikštės kertę, iniciatoriai nedetalizavo. Draugiją sudaro ne tik architektai, dailininkai, paveldosaugininkai, muziejininkai, bet ir verslininkai, Rotušės aikštėje veikiančių kavinių savininkai.

Galbūt atsilaisvintų vieta dar vienai lauko kavinei? Šiuo metu Rotušės aikštės erdve dalijasi keturios lauko kavinės. Gal Maironis trukdo penktai?

Lauk – ir M.Valančiui

Iš aikštės pakraščio gujamas ir M.Valančius, vyskupas, kovojęs su carinės Rusijos numatytu lietuvių tautos nugirdymu. Visuomenininkų draugijos manymu, šio šviesuolio skulptūrai parinkta dar netinkamesnė vieta nei Maironio.

“M.Valančius pastatytas prie sienos tarsi sušaudyti”, – yra garsiai pastebėjęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Pasičiupusi šią nuomonę Rotušės aikštės draugija naudoja jį kaip rimtą argumentą.

“M.Valančius stovi tarp tualetų”, – pabrėžė draugijos nariai, turėdami galvoje biotualetus, kartais statomus netoli kunigų seminarijos sienos per miesto šventes. Tačiu siūlymas – ne parinkti kitą vietą biotualetams, o – skulptūrai.

Kaip teigiama, skulptūra M.Valančiui atminti apskritai nebuvo skirta Kaunui. Skulptorius Leonas Žuklys ją kūręs Vilniui. Sostinei dirbinys neva neįtikęs, todėl granito paminklą teko priimti Kaunui. Būtent dėl to M.Valančius buvo pastatytas, draugijos narių žodžiais, bet kur.

Rotušės aikštės sutvarkymo iniciatoriai su savo siūlymais ketina kreiptis į miesto tarybą.

Straipsnio pabaiga

4 kartus Rotušės aikštės draugija nusipelnė rūpestingo ir informatyvaus “Kauno dienos” dėmesio:

1.  201o – Draugijos svarstymai dėl tranzitinio eismo  žalos įvertinti maždaug taip: “vos prieš tris mėnesius išsiperėję  viščiukai draus eismą”.

2. Pirmą kartą Draugijos įgyvendintas renginys – Šv. Mikalojaus Kauno globėjo pagerbimo šventė, galinti tapti išskirtine kasmetine Kauno tradicija, nusipelnė tik tokio dėmesio ir antraštės:  “Tai kitamet eglutę įžiebsime vėliau?”

3. Draugijos piligriminė, diplomatinė ir tiriamoji  misija Italijoje po detalaus prioritetų išaiškinimo žurnalistams paversta pigaus maisto ieškančių turistų išvyka, neminint Draugijos pavadinimo.

4. Konferencijoje išsakyta nuomonė, kad aikštės urbanistinius ir komunalinius klausimus turi kompleksiškai pradėti projektuoti savivaldybės samdyti specialistai, paversta Draugijos pasikėsinimu į Maironio garbę. K. Ignatavičiui priskirti nebūti pasisakymai, o jam neva antrinęs neegzistuojantis asmuo A. Staramonis.

5. “Kauno diena”  atsisakė publikuoti melagingos informacijos apie konferencijos turinį paneigimą. Straipsnyje nepaminėtas A. Ramonas konferencijos metu apie galimą Maironio paminklo vietos keitimą pasisakė vienu sakiniu, aiškiai  nurodydamas, kad tai yra jo, o ne Draugijos nuomonė. Draugija apie tai išgirdo pirmą kartą ir nuomonės šiuo klausimu neturi. Negalėdama atsiriboti nuo “Kauno dienos” sukurto neegzistuojančio asmens A. Staramonio paistalų, Draugija buvo priversta publikuoti atsiribojimą nuo straipsnyje nepaminėto A. Ramono idėjų.

Rezultatas 5:0 akivaizdus, tačiau rodo negarbingo sporto požymius.

A. Ramono išaiškinimas, ką jis turėjo omenyje yra čia:

Įvyko Rotušės aikštei skirta konferencija

Birželio 29 dieną, trečiadienį, Rotušės aikštės draugija pakvietė miesto vadovus, savivaldybės padalinių atstovus ir specialistus į konferenciją „Rotušės aikštės problemos ir perspektyvos“ Ryšių istorijos muziejaus salėje. Dalyvavo apie 30 žmonių, žiniasklaida: “kauno diena”, 15 min, Init televizija.

Į konferenciją atvyko ir pasisakė meras Rimantas Mikaitis, vicemeras Povilas Mačiulis. Draugijos atstovai pateikė klausimų Urbanistikos, Transporto organizavimo, Kultūros paveldo, Aplinkos apsaugos, Miesto įvaizdžio skyrių vadovams. Savo pastabas išsakė Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas.

Konferenciją pradėjęs Rotušės aikštės draugijos narys Kęstutis Ignatavičius kalbėjo, kad seną istoriją menančiai aikštei šiandien kyla nauji iššūkiai, nes neišvengiamai didėja žmonių ir transporto srautai. Šiandien draugijos nuomone atėjo laikas imtis kompleksiško aikštės planavimo, atnaujinti prieš keletą metų savivaldybės Urbanistikos skyriaus pradėtą rengti aikštės projektavimo užduoties rengimą ir pavesti šį darbą architektams.

Draugija pasisako už tai, kad aikštėje vyktų daugiau renginių ir čia lankytųsi daugiau žmonių bei kreipiasi į Renginių komisiją siūlydami rekomenduoti įvairiems organizatoriams rengti jų renginius aikštėje. Tačiau norėtųsi daugiau mažesnių renginių netrukdančių vienas kitam, galinčių vykti nors ir vienu metu, o grandiozinių renginių decibelais drebinančių orą reikėtų mažiau.

Draugijos nuomone prioritetas šioje aikštėje turėtų būti skirtas pėstiesiems. Dabar gi intensyvus žiedinis tranzitinis transporto eismas per visą aikštės perimetrą vyksta labai arti aikštės kraštų. Siauruose šaligatviuose nelengva įsitekti kavinių staliukams, turistų grupėms ir praeiviams, o aikštės vidurys lieka tuščias. Vasariniai kavinių paviljonai įsikūrė kitapus gatvės ir padavėjams tenka laviruoti tarp skubančių automobilių.

Rotušės aikštė draugijos narys dailininkas Augustas Ramonas demonstravo aikštės privalumus ir trūkumus iliustruojančias skaidres, taip pat priminė istorinį faktą, kad prieš 130 metų gatvė buvo nutiesta aikštės viduriu. Šiuo metu aikštėje augantys medžiai tapo per dideli ir užstoja architektūros paminklus, o kai kurie gresia ir žmonių saugumui. A. Ramonas sakė, kad trūksta aikštės skulptūrų išdėstymo koncepcijos

Aplinkos apsaugos skyriaus vadovė Radeta Savickienė patvirtino, kad dalis medžių yra peraugę ir nepakankamai prižiūrėti, tačiau jų tvarkymui ar keitimui naujais pirma reikėtų parengti bendrą urbanistinį projektą.

Ričardas Mačiulaitis, restorano „Medžiotojų užeiga“ vadovas atkreipė dėmesį į parkavimą aikštėje. Nėra aišku, ar jis leidžiamas, ar draudžiamas, o horizontalus parkavimo vietų ženklinimas yra nepakankamas. Sunkiojo transporto eismas tarsi draudžiamas, tačiau beveik kasdien važiuoja specialusis aptarnaujantis bei sunkiasvoris tiekėjų transportas.

Transporto skyriaus vadovas Paulius Keras nudžiugino Draugijos narius, kad Lietuvoje jau patvirtinti nauji eismo ženklų standartai ir nebeilgai truks europietiškų, specialiai senamiesčiams skirtų, mažesnio dydžio eismo ženklų gamyba ir įrengimas.

Prieš kelis dešimtmečius įrengta aikštės infrastruktūra nebetenkina šiandienos poreikių. Tarnavimo laiką bebaigianti ne tik paviršiuje matoma aikštės danga, suolai bei šiukšliadėžės, bet ir po grindiniu esančios komunikacijos, vamzdynai, elektros įvadai. Atsakingai žiūrint į ateitį, planavimą reikia pradėti šiandien, nes projektavimas truks keletą metų, o ir rekonstrukcijos darbai truks ne mažiau.

Daugelį metų aikštėje dirbantys verslininkai, specialistai, įstaigų darbuotojai, muziejų ir bažnyčių atstovai prieš dvejus metus susibūrė į Rotušės aikštės draugiją ir bando spręsti aktualias senamiesčio problemas – siekia didinti aikštės patrauklumą kauniečiams ir miesto svečiams, saugumą ir tvarką aikštėje. Draugija siekia bendradarbiauti su miesto savivaldybe, dalyvauja Renginių komisijos posėdžiuose, o miesto ir savivaldybės administracijos tarnybų vadovai taip pat dažnai atvyksta į Rotušės aikštės draugijos susirinkimus ir konferencijas.

Draugijos kelionė į Italiją

Kauno Rotušės aikštei – Italijos miestų patirtis

Iš sėkmingos kelionės po Italiją grįžo Kauno Rotušės aikštės draugijos delegacija. Kauno miestui reikšmingą dalykinę, diplomatinę ir piligriminę misiją atliko žinomi kauniečiai: Rotušės ceremonimeistras K. Ignatavičius – idėjos sumanytojas, verslininkai Ą. Gaižutis, V. Žekas, S. Mačiulaitienė, dailininkas ir žurnalistas A. Ramonas, kunigas J. Stankevičius, verslininkė ir žurnalistė B. Sabaliauskaitė.

Trijų valandų skrydžio atstumu nuo Kauno esančiame Bergamo mieste prasidėjusi kelionė nusitęsė iki Bario miesto Italijos pietuose ir truko 6 dienas nuo balandžio 29-tos iki gegužės 5 dienos. Vykti į ją paskatino siekis geriau rūpintis apleista Kauno Rotušės aikšte ir pasižiūrėti kaip funkcionuoja ir tvarkomos senovinių Italijos mestų aikštės. Aplankytos Vigevano, Pavijos, Modenos, Florencijos, Monterigioni, Sienos, Tarkvinijos, Romos ir Bari aikštės. Apžiūrėti jų fontanai, grindiniai, utilitariniai įrenginiai, prekybos vietų ir transporto eismo tvarka.

Kelionė buvo maldinga. Prieš kelionę Rotušės aikštės draugija dalyvavo mišiose seniausioje Kaune Šv. Mikalojaus, Kauno miesto globėjo bažnyčioje, o galutiniame kelionės mieste Baryje kunigas Jonas Stankevičius prie šio IV amžiuje gyvenusio šventojo altoriaus Šv. Mikalojaus bazilikoje Baryje lietuvių ir lotynų kalba aukojo specialiai mūsų Lietuvos keliauninkų grupei surengtas mišias.

Baryje atlikta diplomatinė misija. Susitikime Bari miesto savivaldybėje Bari vicemerui ir administracijos direktorei įteiktas Kauno miesto mero laiškas kviečiantis bendradarbiauti su Kauno miestu. Šio bendradarbiavimo pretekstas – istoriniai ryšiai ir kultūrinės analogijos. Šv. Mikalojus yra abiejų miestų globėjas. Bario mieste jau esama Lietuvos ženklų – Lietuvos ir Lenkijos karalienės Bonos Sforcos pilis; Lietuvos vytis Bonos heraldiniame skyde Bari bazilikoje; Via Lituania – gatvė  naujame Bari rajone; Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo oro uostas. Bari miesto vadovai palankiai atsiliepė į iniciatyvą bendradarbiauti tarp miestų kultūros ir turizmo srityse.

Lietuvos Garbės Konsulė Italijos Bari mieste ir Puglia, Kalabrija ir Bazlikata regione Lilia Fortunato maloniai tarpininkavo draugijos delegacijos susitikimams su Bari savivaldybės vadovais ir Bari pilies muziejaus direkcija.

Rotušės aikštės draugija antrą gegužės savaitę Kaune surengs spaudos konferenciją ir išsamiau pristatys kelionės įspūdžius.

Augustas Ramonas, +370 868 97 208; e-paštas: augustasx@gmail.com

Kalėdinis miestelis Rotušės aikštėje

informacija rengiama

Draugija priminė Kaunui Šv. Mikalojų

Šv. Mikalojaus dienos fotoįspūdžiai:

Šv. Mikalojaus asmuo ir personažas
270 – 346 metais Miros mieste gyvenęs vyskupas garsėjo gerais darbais ir buvo vadinamas Mikalojumi Stebukladariu, paskelbtas šventuoju. Šv. Mikalojų globėju pasirinko įvairios valstybės, miestai ir bendruomenės. Jis globoja Amsterdamą (Olandija), Barį (Italija), eilę Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos miestų. Šis šventasis globoja pirklius, žvejus, jūrininkus, studentus, vaikus ir netekėjusias mergeles. Garsi istorija, kai jis išgelbėjo iš gręsiančios vergovės tris nusigyvenusio pirklio dukras, slapta įmesdamas joms per langą į namus tris pinigų maišus.
Simboliniai Šv. Mikalojaus ženklai – trys maišeliai arba trys rutuliai (dovanos neturtingiesiems), knyga, laivas ir vyskupo apranga. Kituose kraštuose Mikalojaus vardas skamba įvairiai: Nikolaos, Nikolas, Klasas, Klausas ir kitaip. Patvirtinta, kad 19 amžiuje atsiradusio Kalėdų senelio – Santa Klauso prototipas ir yra dovanas slapčiai teikdavęs Šv. Mikalojus.

Šv. Mikalojus ir Kaunas
Šv. Mikalojus Kauną globoja penktą šimtmetį. Tiksli Šv. Mikalojaus pasirinkimo miesto globėju data nežinoma. 1495 metais Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčia buvo įšventinta Popiežiaus nurodymu, o nuo 1575 m. Šv. Mikalojus vaizduojamas miesto Suolininkų (prisiekusiųjų atstovų) antspaude. Prie vandens kelių įsikūrusiam stambiam prekybos centrui – Kaunui Šv. Mikalojus buvo svarbus simbolis. Šiandien Šv. Mikalojaus atributai – trys rutuliai puošia Didįjį Kauno miesto herbą ir mero anspaudą.

Šv. Mikalojaus pagerbimo šventė
Šia švente nesiekiama sukurti naujų religinių apeigų, labiau norėtųsi priminti miestiečiams senąją Kauno istoriją, cechų ir gildijų papročius, atskleisti Kauno bendrumą su kitais senaisiais pasaulio miestais. Mikalojaus pagerbimo renginį sumaniusi Rotušės aikštės draugija tarėsi su Kauno Arkivyskupija ir gavo pritarimą šiai iniciatyvai. Renginį pagerbė ir miesto vadovai. Meras A. Kupčinskas Šv. Mikalojų vaidinančiam aktoriui įteikė simbolinį miesto raktą. Ko gero, nėra tinkamesnio personažo pradėti Kalėdinius renginius nei kauniečiams jau penktą šimtmetį savas Šv. Mikalojus. Apie tai aikštėje kauniečiams kalbėjo ir arkivyskupas S. Tamkevičius.
Rotušės aikštės draugijos nariai apsirengę specialiais apsiaustais palydėjo ministrantų nešamą Šv. Mikalojaus portretą iš Arkikatedros į Rotušę, kur jis buvo išstatytas apžiūrai dvi dienas. Vėliau aktorius Petras Venclovas – „Šv. Mikalojus“ su Draugijos ir Mero  palyda aplankė Rotušės aikštės Kalėdinį miestelį ir palinkėjo geros sėkmės aikštės prekybos namelių savininkams. „Šv. Mikalojus“ pradėjo naują labdaros tradiciją – per metus vaško lydymo krosnyje surinktas monetas sudėtas į tris maišelius skirs vargstantiems, kiekvienais metais kitiems.

Kęstutis Kazimieras Ignatavičius

Šv. Mikalojaus diena

Šv. Mikalojaus asmuo ir personažas

270 – 346 metais Miros mieste gyvenęs vyskupas garsėjo gerais darbais ir buvo vadinamas Mikalojumi Stebukladariu, paskelbtas šventuoju. Šv. Mikalojų globėju pasirinko įvairios valstybės, miestai ir bendruomenės. Jis globoja Amsterdamą (Olandija), Barį (Italija), eilę Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos miestų.   Šis šventasis globoja pirklius, žvejus, jūrininkus, studentus, vaikus ir netekėjusias mergeles. Garsi istorija, kai jis išgelbėjo iš gręsiančios vergovės tris nusigyvenusio pirklio dukras, slapta įmesdamas joms per langą į namus tris pinigų maišus.

Simboliniai Šv. Mikalojaus ženklai – trys maišeliai arba trys rutuliai (dovanos neturtingiesiems), knyga, laivas ir vyskupo apranga. Kituose kraštuose Mikalojaus vardas skamba įvairiai: Nikolaos, Nikolas, Klasas, Klausas ir kitaip. Patvirtinta, kad 19  amžiuje atsiradusio Kalėdų senelio – Santa Klauso prototipas ir yra dovanas slapčiai teikdavęs Šv. Mikalojus.

Šv. Mikalojus ir Kaunas

Šv. Mikalojus Kauną globoja penktą šimtmetį. Tiksli Šv. Mikalojaus pasirinkimo miesto globėju data nežinoma. 1495 metais Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčia buvo įšventinta popiežiaus nurodymu, o nuo 1575 m. Šv. Mikalojus vaizduojamas miesto Suolininkų (prisiekusiųjų atstovų) antspaude. Prie vandens kelių įsikūrusiam stambiam prekybos centrui – Kaunui Šv. Mikalojus buvo svarbus simbolis. Šiandien Šv. Mikalojaus atributai – trys rutuliai puošia Didįjį Kauno miesto herbą ir mero anspaudą.

Šv. Mikalojaus pagerbimo šventė

Šia švente nesiekiama sukurti naujų religinių apeigų, labiau norėtųsi priminti miestiečiams senąją Kauno istoriją, cechų ir gildijų papročius, atskleisti Kauno bendrumą su kitais senaisiais pasaulio miestais. Mikalojaus pagerbimo renginį sumaniusi Rotušės aikštės draugija tarėsi su Kauno Arkivyskupija ir gavo pritarimą šiai iniciatyvai. Renginį pagerbs ir miesto vadovai. Meras A. Kupčinskas Šv. Mikalojų vaidinančiam aktoriui įteiks simbolinį miesto raktą. Ko gero, nėra tinkamesnio personažo pradėti Kalėdinius renginius nei kauniečiams jau penktą šimtmetį savas Šv. Mikalojus.

Rotušės aikštės draugijos nariai apsirengę specialiais apsiaustais palydės ministrantų nešamą Šv. Mikalojaus portretą iš Arkikatedros į Rotušę, kur jis bus išstatytas apžiūrai visą mėnesį. Vėliau aktorius „Šv. Mikalojus“ aplankys Rotušės aikštės Kalėdinį miestelį ir palinkės geros sėkmės aikštės prekybos namelių savininkams. „Šv. Mikalojus“ pradės naują labdaros tradiciją – per  metus vaško lydymo krosnyje surinktas monetas sudėtas į tris maišelius skirs vargstantiems, kiekvienais metais kitiems. Kaip ir priklauso pagal seną legendą, labdara bus anoniminė.

Eglė jau Rotušės aikštėje

Pagrindinės miesto eglės įvežimas . Delfi TV reportažas